„LinBer Beauty“: GIMTOSIOS ŠALIES GAMTOS, RAMYBĖS IR UNIKALIOS ISTORIJOS ĮKVĖPTA KERAMIKA

Lina ir Giedrius Bertuliai save kukliai vadina amatininkais. Sutuoktinių pora net negalėjo įsivaizduoti, kad mintyse kylantys pamąstymai apie savarankišką veiklą įgaus pagreitį ir taip greit ims materializuotis. Atsitiktinumai, o gal likimas viską sudėliojo į savo vietas. Ilgai svarstę, kaip pasivadinti, kūrėjai veiklos pavadinime nusprendė išlaikyti šeimos pavardę. Taip prieš šešerius metus gimė keramikų duetas „LinBer Beauty“.

Lina ir Giedrius Bertul iai – prekių ženklo „LinBer Beauty“ įkūrėjai, nuotrauka iš asmeninio archyvo / Keramikiniai papuošalai, Olgos Polomos nuotrauka

VAIKYSTĖS POMĖGIAI, ATVEDĘ Į KERAMIKOS PASAULĮ
„Kiek pamenu save vaikystėje, pagrindinis laiko praleidimas buvo piešimas – labai mėgau piešti, – pasakojimą pradeda Lina. – Mokykloje dailės pamokos buvo labai mėgstamos ir puikiai sekėsi. Deja, jokios dailės mokyklos nebaigiau. Lankiau specializuotą suvenyrų būrelį: čia pynėme iš šiaudų, gaminome įvairius žaisliukus, dalyvaudavome ir parodose.“
Verslios mamos pavyzdys įskiepijo ir dukrai verslumo gyslelę, bet būdama vaiku Lina niekada nepagalvojo, kad užaugusi dirbs dėstytoja ar juo labiau bus amatininkė-kūrėja. Merginos, kilusios iš pajūrio, svajonės labiau krypo į turizmo pusę ir norą vald yti viešbutį pajūryje.
Anot Giedriaus, gūdžiais sovietiniais laikais jaunuoliams svajoti buvo sudėtinga. Tuomet vyravo du pasirinkimai: arba nori būti traktorininku, arba nori būti kosmonautu. Tik sulaukęs brandaus amžiaus, vyras vis pasvajodavo, kad norėtų save išbandyti keramikos srityje.
„Vaikystę praleidau periferijoje – Biržų rajone, Parovėjos kaime. Anuomet Medeikių vidurinėje mokykloje veikė stiprus meno būrelis, kuriam vadovavo nusipelniusi mokytoja Monika Čelkauskaitė. Tiesa, ilgai ten neužsibuvau, nes nugalėjo meilė sportui. Lipdymo meną įvaldžiau lipdydamas iš plastilino. Prisimenu, kadaise mokyklos konkursui nulipdžiau muškietininką. Plastiliną minkiau gal kokius dešimt metų“, – šypsosi Giedrius Bertulis.
2014 metais atsitiktinai miesto troleibuse išgirsta reklama apie keramikos studijas profesinėje mokykloje Linai Bertulienei buvo lemtinga. Paskutinę dokumentų pateikimo dieną moteris nuvežė stojimo prašymą ir buvo priimta studijuoti. „Mano tikslas buvo išmokti daryti keramikos karolius ir pasidaryti keramikos plyteles židiniui. Karoliukų gaminimo mokytis teko tik antrajame semestre, o keramikos plytelių židiniui iki šiol dar nepadarėme. Čia kaip batsiuvys be batų“, – juokiasi Lina.

Gamybos procesas, nuotrauka iš asmeninio archyvo

Žmonai pradėjus mokytis keramikos paslapčių, abejingas neliko ir tuo metu statybų sektoriuje dirbęs Giedrius. Daug metų su lipdymu neturėjęs nieko bendro, įsitraukė ir jis. Šeštasis jausmas, kad lipdymas yra tai, ko visada troško jo širdis, vyrui vis nedavė ramybės. Laikui bėgant amatininko rankoms pasidavė ne tik molis, bet ir kruopštus gaminių glazūravimo procesas.

MEILĖ IŠ ANTRO ŽVILGSNIO
„Mokykloje suvenyrų būrelio mokytoja pasiūlė lankyti keramikos būrelį. Vieną užsiėmimą pabandžiau ir gal visai smagu buvo lipdyti varpelius, bet man nepatiko, kad rankos nuo rudo molio buvo purvinos, – pirma pažintimi su moliu dalijasi Lina. – Antra pažintis su moliu – draugės mergvakaris. Čia man atsivėrė akys – kiek visko padaryti galima iš molio. Trečias kartas – mano keramikos studijos. Įsivaizduojate, aš, visiškai „žalia“, atėjau mokytis keramiko specialybės. Galvojate, man gerai sekėsi? Kaip gali sektis mokytis keramikos subtilybių žmogui, praktiškai niekada nelipdžiusiam. Dauguma mano grupiokų jau turėjo keramikos mokymosi patirties, buvo daug metų lankę keramikos būrelius. Aš gi – ne. Mano mokytojas Valdas Pukevičius, o vėliau ir keramikos mokytoja Vita Tracevičienė keramikės potencialo, manau, tikrai manyje nematė. Reikėjo daug darbo ir pastangų įdėti, nes mokslus (tai buvo dieninės studijos) reikėjo derinti ir su darbu. Net buvo minčių viską mesti pusiaukelėje. Darbas ir mokslai, kur reikia atlikti visas užduotis, buvo didelis iššūkis, bet, jau taip yra man įkalta, jei pradėjai darbą, turi jį užbaigti. Pabaigiau šias studijas ir gavau diplomą. Labai jau norėjau tuos keramikos karolius išmokti daryti, – savo užsispyrimu džiaugiasi moteris. – Šiomis studijomis viskas nesibaigė, toliau tobulinau savo įgūdžius pas keramikos mokytojus, sėmiau jų patirtį ir žinias. Net ir taip išsvajotoje Dailės akademijoje teko išbandyti save kaip studentę ir mokytis žiedimo paslapčių. Čia studijos visai kitokios nei mano baigtos Vilnius Tech (buvęs Vilniaus Gedimino technikos universitetas – VGTU). Labai įdomi patirtis.“
„Prisimenu, mokykloje, meno būrelyje, padariau švilpynę, – savo patirtį pasakoja Giedrius. – Po daugelio metų palipdyti pasiūlė Linos mokytojas Valdas Pukevičius. Tuokart nulipdžiau emocinį žvėrį. Vėliau vienas po kito buvo iššūkiai, atvedę iki dabartinio taško. Man patinka padaryti kažką naujo, sudėtingą daiktą, – tai ir motyvuoja. Nesinori užsisėdėti vienoje vietoje.“

SVARBIAUSIA – TIKĖTI TUO, KĄ DARAI
Noras pakeisti savo darbinę veiklą brendo jau seniai. Šiuo metu keramika Giedriui yra pagrindinė veikla. Keramikų duetas yra aktyvūs asociacijos „Kūrėjų meistrų respublika“ nariai. Prieš naujuosius 2021 metus startavo internetinė parduotuvė www.linber.lt. Tai dar vienas mažas žingsnelis į priekį. Lina vis dar puikiai derina savo pagrindinį pedagoginį docentės darbą Vilnius Tech (buvęs VGTU) Kelių katedroje su kūrybiškumu ir aistra kurti. „Prisimename vieną Naujųjų metų sutikimą: kiekviena šeima turėjo surašyti savo norus kitiems metams. Mūsų noras buvo sudalyvauti trijose mugėse. Noras išsipildė su kaupu, nes tais metais sudalyvavome net penkiose“, – apie veiklos pradžią ir pasirinkimą dirbti sau pasakoja keramikų pora.
Kūrėjų manymu, nėra gražesnės šalies už Lietuvą. Jos gamta, spalvos, jūra, istorija atsispindi ir „LinBer Beauty“ kuriamuose keramikos dirbiniuose. Gyvas bendravimas su žmonėmis mugėse, jų palaikymas įkvepia toliau kurti ir stengtis. „Manome, kad mūsų gaminiai skirti žmogui, kuris vertina unikalumą, nepalaiko masinės gamybos, kuris nori kažko originalesnio, šiltesnio ir savito. Mūsų gaminius paprastai įsimyli iš pirmo arba iš antro žvilgsnio, ir malonu, kad vėl sugrįžta ir rekomenduoja draugams bei pažįstamiems“, – patirtimi dalijasi Lina ir Giedrius.

Gamtos grožio įkvėpti keramikiniai indai, Smiltės Jasiūnaitės nuotrauka

Paklausti apie savo sėkmingos veiklos formulę, keramikai susimąsto. „Manau, kad gyvenime tikrai galima pasiekti daug tikslų, tik reikia įdėti pastangų, noro ir darbo. Jei bent į vieną iš šių dalykų sutelksime dėmesį, tai jau turėsime galimybę šio to pasiekti, bet vis dėlto svarbiausia yra tikėti tuo, ką darai“, – įsitikinusi Lina.
„Kai buvau vaikas, – žmonai atitaria Giedrius, – galvojau, kad pakanka žinoti tik pagrindinius karatė veiksmus, kad būtum geru kovų meistru. Laikui bėgant supratau, kad tai vis dėlto yra ilgų treniruočių ir atkaklaus darbo rezultatas. Taip ir su keramika, ir bet kuriuo kitu darbu. Galima turėti talentą, bet galutinį rezultatą pasieksi tik sunkiu darbu.“
Sukdamasi darbų sūkuryje šeima nepamiršta ir pasvajoti apie savo veiklos ateitį: „Turime sodybą nuostabios gamtos apsuptyje, svajojame čia rengti grupinius palipdymus su edukacija po Lietuvos Šveicarija vadinamą Dubingių kraštą. Vesdami lipdymo edukacijas taip pat trokštame papasakoti ir apie unikalią Lietuvos istoriją, nes dažnai mes ją labai nuvertiname ir pamirštame ja didžiuotis.“
Lina ir Giedrius Bertuliai – prekių ženklo „LinBer Beauty“ įkūrėjai – viliasi, kad jiems pavyks išlikti tokiems, kokie jie yra: paprastiems, mylintiems savo veiklą. „Nenorime būti fabriku, norime likti maži, bet su dideliais norais ir naujais planais, – sako jie. – Pirkėjams nuo savęs norime palinkėti ir toliau remti lietuviškąjį verslą ir palaikyti ryšį su kūrėjais-gamintojais“.